* * *

Klajoja po pasaulį du nepasakyti Sudie,
Susitinka vasarvidžio naktį liūdni,
Adresatų neradę,
Pastovi greta žvelgdami į joninių laužo ugnį,
Paskui saulei tekant nubrenda per rasotas pievas
Į skirtingas puses.

* * *

Gauti norima viską, duoti galima ne daugiau negu turi.

* * *

Kai nusivili savim, negali nenuvilti kitų.

* * *

rudens priešaušry
girgsi išskrisdamos žąsys.
aklo kelionė

* * *

Eismą kelio ruože tarp gimė – mirė reguliuoja tik trys kelio ženklai: vienpusis eismas, draudžiama lenkti ir draudžiama sustoti.

   * * *
tilo nutolo
paskutinė virtinė.
pradedu laukti

   * * *

jums tolių toliai
mums aksominis ruduo
kiekvienam savo

    * * *

pavėlavęs
šlamučio žydėjimas
atmintis žiemai

Отредактировано daliuteisk (2014-10-02 06:57:23)

* * *
rudenio takuos
niūrūs pilki šešėliai
nesusitikom

* * *
žemyn laiptais
viena rudens kilimu
ne tą mylėjo

* * *
pro vėjų raudą
Mendelsono akordai
viens kito negirdi

Euras

rudenio lapai
bevertės monetos
sena valiuta

* * *
nauji  pinigai
ar atpažinsim kokio
medžio lapai

* * *
nesvarbu
kokiais pinigais mokėta
duona brangi

* * *
vertė išlieka –
muziejinis eksponatas,
vygė po balkiu

* * *
meilė tėvynei?
rinka padiktuos kainą
viskas perkama

Žiema linksmai

įžiebė pasaką
vaikystės burtinikas
šerkšnotas rytas

* * *
spindulys veria
nuogą baltą beržyną
ir šešėliai balti

* * *
sniego laukimas
kalėjiman – anksčiau sėsi
anksčiau išeisi

* * *
daug daug pėdučių –
kurčiųjų brailio raštas
ant sniego

* * *
žiemos diena
trumpam išsislapstė tamsa
pakampėse

* * *
varnas padangėj
tylėk, kai žvelgi šiaurėn –
prisikranksėsi

* * *
galando pernakt
pūga pusnies keterą –
Pikaso brūkšnys

* * *
per naktį snigo
putlios eglės pamiškėj –
Rubenso moterys

* * *

...atleisti nėra tas pats, kaip pamiršti...

...jei negali atleisti – tebūnie...
Dabar pamiršk.
Juodai, kaip gruodžio naktį...
- - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Tik kartais...
Neskubėk, juk turim laiko
Visą amžinybę –
Kai žmonės žemėj lauks Kalėdų,
Iš užmaršties
Tu sumirksėk man žvaigždele –
Nebebijau nudegti.

žiemos saulėtekis
mėlynos bomžų rankos
apkarto kava

* * *
nerimas budi
kaukiant pūgai už lango
saulėtų sapnų!

* * *
kita žiema
tos pačios riešinės
draugės dovana

* * *
nuo Vilniaus stogų
palaidos pūgos kasos
jei būtum šalia!

* * *
senos kapinės
žiū – kaimynai suėję
kalbinu – tyli

* * *

senas ąžuolas –
toks pat kaip vaikystėj
gyvenau?

* * *

susiglaudę
kaip vestuvių užstalėj
senukai prie kapo

* * *
krinta plunksnelė
aukštasis pilotažas
žinia – parskrido

* * *
apsvaigęs vėjas
ieško tinkamo kupsto
vyturio lizdui

* * *
ilgai plepėti
pempėms nėra  kada
svarbiausia – gyvi

* * *
paukščiai klajūnai
parskrenda ne po vieną
buvę pavasariai

* * *
atsiminimai
liko neišryškinti
jautriausi kadrai

Indijos motyvais

pavargęs ruduo.
ir aš. prisėsiu prie tako –
gal praeisi čia?

vėjas be ritmo
vėtrungė pasiklydo
ir aš. palauksiu.

mažas pirštelis
seka savą pasaką.
mergaitė šoka.

Vasarvidžio naktis

žiedai pradalgėj
griežlės daina iš lankos
kvepia šienu

nukrito rasa
visą naktį nemiega
ežio šeimyna

svirpčioja tankmėj
mieguistas paukštukas
paryčio sapnas

metas pusryčių
paukščių seimelis trešnėj –
nulesė vakar

Svetimas (?) gyvenimas

po pirkios langu
mano vaikystės gėlės
tuščia sodyba

užkelti vartai
dar saugo gyvenimą –
tvoros nebėra

kreivas šešėlis
tyliai kalba poterius
parklupus svirtis

sėdžiu ant slenksčio
niekur nekviečia
užžėlęs takas

akylai stebi
varnas pušies viršūnėj:
ieško nepalikus?

Rudens nuotaikos

lig seno sodo
nuo girinuko sėklos –
gyvenimas

obuolys žolėj.
gražus kaip Rojaus sode
nebesugundys

rudenio vėjuos
tarp šakų tuščias lizdas
išskrido giesmė

gimiau rudenį.
šis ruduo kažkuo kitoks
skaičiuoju metus

pasivaideno
praėję pavasariai.
tu nežinosi.

tik akimirka
ligi rudens darganų
trapi liepsnelė

atima viltį
lemties žinojimas.
palieka meilę